vlcsnap-2021-10-06-17h11m52s750 Nors veikla kurtinių veislyno niekada nesustoja, tačiau visuomet kasdienybėje pasitaiko akimirkų, kurios ypač džiugina. Pirmiausia, kaip tam tikras mūsų šių metų darbo rezultatas – užauginti ir į gamtą paleisti paukščiai. Rugsėjy laisvėje įsikūrė penki kurtiniai: trys patinai ir dvi patelės. Du paleisti beveik greta buvusios gyvenamosios vietos, išnešus gyvūnus už veislyno teritoriją juosiančios tvoros. Kiti trys specialiose dėžėse iškeliavo į puikų pušyną, esantį už trejeto kilometrų. Visi paleistieji, iškyrus vieną patelę, energingai nuskrido, lyg būtų seni ir neatskiriami girios gyventojai. Gi minėtoji patelė ramiai palikusi dėžę, nužingsniavo per mišką. Bet tai – trumpas veislyno veiklos etapas. Viso labo vienas sezono vieklos rezultatas vienoje labai svarbioje srityje. Jį ženkliai lemia dirbantys su kurtiniais žmonės, jų kruopštumas bei gebėjimas laiku priimti tinkamiausius sprendimus. Kita sėkmės pusė – turimi paukščiai, kiekvieno jų amžius, individualios savybės. Siekdami pagerinti veislyne turimų kurtinių įvairovę, šiemet įsigijome septynis paukščius. Taip sutapo, kad faktiškai baigė pasikeisti senoji, anksčiau atvežtų kurtinių karta. Tai viena iš priežasčių, skatinusių ieškoti veislinės bandos papildymo ir atnaujinimo galimybių. Dvi pirmametės patelės iš Baltarusijos atvežtos žiemą. Dar vienas kurtinys antrametis patinas iš tos pačios šalies atkeliavo ką tik – spalio pirmąją. Svarbu pastebėti, kad pastarąjį pirkome savo sukauptomis, o ne Aplinkos ministerijos skirtomis lėšomis. Tam buvo panaudotos už lankytojų ekskursijas surinktos bei iš mūsų rėmėjų gautos lėšos. Didžiausią sumą – 300 Eur. asmeninių lėšų kurtinių veislynui skyrė šviesaus atminimo poeto Prano Raščiaus sūnus Andrius. Tą sumą irgi panaudojome šiam paukščiui įsigyti. Dar 40 Eur. asmeninių lėšų paaukojo Gitana Gabalytė. Kiti rėmėjai prie kurtinio įsigijimo prisidėjo skyrę savo gyventojų pajamų mokesčio dalį. Kad paukštis turi geras laikyti nelaisvėje savybes, žinojome anksčiau ir su didesniu užtikrintumu susitarėme su baltarusiais veislyno šeimininkais dėl konkretaus gyvūno pirkimo. Kiti keturi kurtiniai pas mus atvyko iš Lenkijoje įkurto Vyslos miškų urėdijos kurtinių veislyno. Šitie gyvūnai, skirtingai nei anksčiau iš ten įsigyti paukščiai, kilę iš Pietų Švedijos, tačiau priskiriami tam pačiam porūšiui, kuris gyvena mūsų šalyje. Visi šiųmečiai pirkiniai mums itin reikšmingi, nes suteikia naujas galimybes padidinti genetinę įvairovę ir sukurti geresnes veisimo galimybes išvengiant giminingo kryžminimo. Jei paimti kurtinius iš Baltarusijos vykome į patį mūsų šalies pasienį Medininkuose, tai naujuosius veislyno gyventojus iš Lenkijos atvežė keturių svečių delegacija. Tarp jų – buvęs ilgametis veislyno vadovas bei įkūrėjas Zenon Rzonca bei Vroclavo universiteto Zootechnijos instituto profesorė Eva Lukaševič. Su šiais svečiais jau nemažai metų sieja abipusis bendradarbiavimas kurtinių veisimo bei laikymo srityse. Tad per kelių dienų vizitą mes juos ne tik supažindinome su savo veiklomis, rezervato bei jo apylinkių gamta, tačiau ir keitėmės abiems pusėms įdomia bei svarbia informacija, diskutavome. Kiekvienas toks susitikimas suteikia ir naujų žinių, ir prisideda prie svarbių sumanymų gimimo. Net dirbdami su viena rūšimi nuolat patiriame, kad yra kur tobulėti bei gerinti savo pasiekimus. Kolega iš Lenkijos mums atvežė bei padovanojo daug įdomios filmuotos ir kitokios medžiagos, susijusios su įvairiais kurtinių laikymo, veisimo bei gyvenimo gamtoje momentais. Mes savo ruožtu turėjome progą svečius supažindinti su mūsų kurtinių laikymo, maitinimo ir priežiūros patirtimi bei ypatumais. Ir iki šiol turėjome puikų bendradabiavimo su šiais kolegomis įdirbį. Pastarasis susitikimas taip pat subrandino gerus rezultatus. Dabar belieka laukti kitų metų sezono, įgyvendinti kas sumanyta, tinkamai pasiruošti ateinančiam pavasariui.